Ar reikia mūsų vaikams ribų ir taisyklių?

1

Išmokyti vaikus tinkamo elgesio – tai pagrindinis kiekvienų tėvų tikslas: kad vaikai žinotų, ko mes iš jų norime, ko mes iš jų tikimės ir kas yra svarbu.

Ribos ir taisyklės vaikams yra reikalingos. Jos yra būtinos kiekvienam, kad žinotume, ką gyvenime daryti galiu ir ko kartais – ne. Ribas ir taisykles vaikams reikėtų skiepyti jau nuo mažumės. Tačiau nepamirškime – lygiai taip pat, kaip ir mes suaugusieji, tikrai ne visada laikomės nustatytų taisyklių, todėl neverta to tikėtis ir iš savo vaikų. Tad reikia stengtis dažniau ir kantriai priminti, ko mes iš vaikų tikimės.

ŠEIMOJE LABAI SVARBU TURĖTI BENDRĄ VIZIJĄ. Kokios yra mūsų šeimos taisyklės? Ko mes tikimės iš vaikų? Kaip norime, kad jie elgtųsi? Ar savo namuose leidžiame vaikams laisvai lakstyti po namus? Jei taip, tuomet tokia yra taisyklė. Jeigu neleidžiame, vadinasi, vaikai lakstyti turi eiti į lauką.

JEI NORIME, KAD VAIKAI GERBTŲ MUS, PATYS PRIVALOME GERBTI SAVO VAIKUS. Svarbu atsakyti į klausimą ir sau – ar aš pats taip elgsiuosi, kaip reikalauju iš savo vaiko? Ar aš taip pat pasiruošęs prie stalo bendrauti, o ne sėdėti sulindęs į telefoną? Ar aš pasiruošęs vakarienei maitintis sveikai ir prieš imdamas šokoladą desertui, prieš tai suvalgyti visas daržoves? Ar jei norime, kad vaikas nepertraukinėtų suaugusiųjų pokalbio, mes esame pasiruošę lygiai taip pat nepertraukti vaikų pokalbio? Taisyklių turime laikytis kartu ir geriausias pavyzdys vaikui yra jo tėvai.

PASTEBĖKIME GERĄ VAIKO ELGESĮ. Kai vaikas elgiasi gražiai, mes labai dažnai jo nematome, tačiau jei tik jis padaro kažką blogo, dėmesys iš karto atkreipiamas. Vaikai išmoksta – rodyti šou, kad tik gautų dėmesio.

AIŠKŪS ATSAKYMAI. Jeigu kažko neleidžiame, vaikams būtina atsakyti, kodėl, ir tai aiškinant, nepakanka atsakyti todėl, kad galūnė -ėl, reikalingas konkretus atsakymas. Jei pvz. neleidžiame vaikui valgyti saldainių, paaiškiname, kodėl jie yra nesveika, jei neleidžiame šokinėti ant lovos, paaiškiname, kas nutiks, jeigu jis nuolat ant jos šokinės. Vaikams paaiškinimas reikalingas taip pat, kaip ir mums suaugusiems.

VENGTI PASAKYMO „NEGALIMA“, „NE“. Darželis ugdo, mokykla ugdo, o vaiką auklėja tėvai. Nenumeskime savo vaikų auklėti kitiems. Paskaičiuokite, kiek kartų per dieną pasakote savo vaikui „negalima“ arba „ne“. Ir tada pagalvokite, ar norėtumėte būti vaiko vietoje? Užuot aiškinę vaikams, ko daryti negalima, paaiškinkite, ką daryti galima, ir pamokykite vaikus, kaip tinkamai elgtis. Instinktyviai mes labai dažnai vaikui sakome: „Nebėk“, bet galime sakyti: „Sustok ir duok man ranką.“ Auklėjant vaiką, kur kas efektyviau yra koncentruoti dėmesį į tai, ką mes norime, kad jis darytų, o ne ko nenorime.

Pratimas: kai tik norite vaikui sakyti, ko jis šiuo metu negali daryti, pirma, sakote sau „stop“ ir pagalvojate – ką aš noriu, kad vaikas darytų? Tokiu būdu vaiką mokysite matyti pozityvius dalykus.

KAI VAIKUI KELIAME KALTĖS JAUSMĄ. „Čia per tave man galvą skauda“, „Tik dėl tavo elgesio dabar esu piktas“. Bet išties tikrai ne dėl vaikų taip yra. Taip yra dėl to, kad patys nemokame savęs kontroliuoti.

2

SMURTAS PRIEŠ VAIKĄ. Smurtas gimdo smurtą, jis dresuoja, o ne augina. Mes, tėvai, juk nenorime užauginti nevisavertišką, savimi nepasitikinčią ir be galo daug kompleksų turinčią bei nelaimingą asmenybę…

Kaip drausminti vaikus?

Stop – man nepatinka tavo elgesys. Tai tvirtas, tačiau ne perdėtai griežtas pasakymas vaikui, kai norite, kad jis liautųsi daryti tai, kas jums nepatinka. Šį pasakymą kaskart turėtų lydėti ir paaiškinimas: „Aš norėčiau, kad tu duotum man ranką eidamas per gatvę. Aš norėčiau, kad išjungtum televizorių. Aš norėčiau…“

3

Natūrali pasekmė. Kitaip tariant, kai vaikas patiria natūralias savo elgesio pasekmes. Pvz. Vaikas numetė sausainį ant žemės. Daugelis tėvų iškart lenkiasi pakelti. Gerai, jei vaikas tą sausainį numetė netyčia, tačiau dažniausiai šį veiksmą jis daro norėdamas pažiūrėti, kas bus. Na, ir jei tas sausainis nukrito – jo nebėra. Jei mašinytė sulūžo, jos nebėra ir nereikia bėgti pirkti naujos. Vaikui bus liūdna, bet jis tai išgyvens, patirs ir supras savo elgesio pasekmes. O tėvai tuo tarpu gali palaikyti, paguosti. Bet – ne moralizuoti ar tuojau pat ieškoti, kuo prarastą žaislą pakeisti.

Logiška pasekmė. Kai vaikas neklauso to, ką sakote, taikykite jam logiškos pasekmės metodą. Tarkime, vaikas negražiai elgiasi parduotuvėje ir dažnai tėvai bent keletą kartų jam pagrasina, kad jei ir toliau blogai elgsis, jiems teks išvažiuoti, tačiau to ir nepadaro. Tokiu atveju vaikas supranta, kad jis gali daryti ką nori, o tėvai „tiesiog pašnekės ir praeis“. Įspėkite vaiką tik vieną kartą, jei jis neklauso toliau – darykite tai, ką sakėte ir iš parduotuvės išvažiuokite. Pasakykite vaikui: „Aš labai tikiuosi, kad kitą kartą mes jau tai išmoksime.“ Vaikas turi suprasti, kad bus pasekmė dėl jo netinkamo elgesio.

Suteikite vaikams galimybę rinktis. Vaikas sako: noriu pažiūrėti filmuką. Tėvai: nori pažiūrėti filmuką ar vakare norėsi pasakos, ką renkiesi? – Filmuką. Na, ir atėjus laikui miegoti, vaikas, žinoma, prašys pasekti ir pasaką. Tuomet jam atsakykite: ne, tai buvo tavo pasirinkimas. Mes sutarėm, kad tu žiūrėsi filmuką, tad pasakos šiandien nebus. Ji bus rytoj. Ir laikykitės šio vaiko pasirinkimo.

Vietoj „ne“, sakome „taip“. Taip, tu galėsi suvalgyti saldainį pavalgęs vakarienę. Taip, galėsi pabėgioti, kai nueisime į parką.

Mokykite vaikus spręsti problemas, ne ieškoti kaltų, o – surasti sprendimą. Ką galime padaryti, kad išspręstume tam tikrą situaciją? Pvz. sulūžo žaislas, vaikas pradeda rėkti. Paklauskite jo, ką jums dabar daryti, kaip elgtis šioje situacijoje? Taip vaikai mokysis galvoti apie tai, ko jie nori ir kokį sprendimą jie mato. Nepamirškite vaikų pagirti už tinkamus sprendimus. Mokykite vaikus ne teisintis, o ieškoti sprendimo.

SVARBU!

Visada rytą pradėkite su šypsena. Šypsokitės patys ir pagalvokite, kaip žadinate vaikus. Darykite tai švelniai, su meile, įsijunkite muziką, pašokite kartu. Taip rytas ir visa diena bus smagesnė tiek jums, tiek ir jūsų vaikams.

4

Dažniau vaiką apkabinkite ir sakykite, kaip jį mylite. Dažniau apkabinkite ir savo antrąją pusę, tegu vaikai mato, kad mylite vienas kitą.

Visada atkreipkite dėmesį į teigiamą vaiko elgesį ir skatinkite jį toliau taip elgtis. Matykime, kai jie elgiasi gražiai, pasidžiaukime, kai jie patys sprendžia problemas ir įvertinkime jų gerą elgesį.

Nepamirškite – visi vaikai nori būti geri. Taip pat kaip ir mes – norime būti geri, bet galbūt ne visada taip pavyksta. Esame savo vaikų mokytojai ir nuo to, kokį pasaulį jiems parodysime, tokie jie ir užaugs.

Parengė                                                       Psichologė I. Pociuvienė

Bookmark the permalink.