Vaikystės pasaka

„Vaikystės pasakos“ vartus atvėrus, įžengiama į netradicinę, jaukią, atrasti bei pažinti skatinančią erdvę. Čia mokiniai ugdosi pamokų ir pertraukų metu.

 Labiausiai mūsų mažiausius vaikus džiugina ryškiaspalvė kirmėlytė. Jie kartu su tėveliais ir vyresniais mokiniais gamino, dažė, piešė, o dabar padedami mokytojos ar grupės auklėtojos mokosi pažinti spalvas, skaičiuoti, atlieka įvairius šokinėjimo bei laipiojimo pratimus.

Pajudėti mažuosius kviečia ir centro darbuotojų pagaminta laipynė-sūpynės bei mokinių su tėvais įsirengta šokinėjimo klasė.

Įvairių geometrinių figūrų daržas – dar vienas būdas gilinti matematikos bei pasaulio pažinimo žinias praktiškai. Pavasarį mažieji mokiniai ir darželinukai čia sodina įvairias daržoves, jas prižiūri, stebi, o rudenį  renka derlių ir ragauja.

Mokiniai patys kuria ir puoselėja: įsirengė garsų voratinklį, kuris padeda išgauti garsus ir į juos įsiklausyti, menų dienos metu priešmokyklinės grupės vaikai susikūrė pasakos veikėją Žaltį ir jį apgyvendino pievelėje.

„Vaikystės pasakoje“ vyksta prasmingas, integruotas ugdymas ir  mokymasis, stiprinamas bendravimo ir bendradarbiavimo ryšys tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo amžiaus vaikų.

Bookmark the permalink.