REKOMENDACIJOS. Kaip tinkamai reaguoti į vaiko pyktį ir prieštaravimus?

pyktis

Labai dažnai į vaiko netinkamą elgesį ar žodžius mes reaguojame emocionaliai ir taip, net patys to nenorėdami – pagiliname konfliktą. Žodžio galia – stipri. Galime pamėginti kalbėti kitaip ir tikėtis, jog tai padės visiems išlikti ramesniems.

1. Vietoje „Baik mėtyti žaislus“ pabandykite „Aš matau, tau jau atsibodo žaisti ar taip?“. Ši technika vadinama įgarsink, tai ką matai. Tai skatina bendradarbiavimą, o ne konkurenciją. Taip leidžiame vaikui suprasti, kas vyksta, bet nenurodinėjame.

2. Vietoje „Elgiesi kaip mažas vaikas“ pabandykite „Ir suaugę žmonės pyksta, stiprios emocijos ateina kaip banga ir praeina“. Didesni vaikai turi didesnių problemų, todėl juos ir gali aplankyti stipresnės emocijos. Netiesa, kad suaugę žmonės niekada nepyksta ir pykdami nepridaro kvailysčių. Drausdami pykti, skatiname vaikus vengti emocijų ir nemokome sveikai išreikšti pykčio.

3. Vietoje „Nepyk  pabandykite sakyti „Aš ir kartais pykstu, išrėkime savo pyktį kartu AAAAAA‘‘ (naudoti tik gyvenant name arba lauke). Tyrimai rodo, kad rėkimas, kai esame fiziškai sužeisti nutraukia informacijos apie skausmą tiekimą į smegenis. O vaikams pykčio jausmas gali būti tolygus fiziniam skausmui. Tad mokykimės išrėkti AAAA, Karštaaaaa… Išlaisvinkite pyktį žaismingai sugalvodami savo šūkį. Sugalvoti šūkį gali padėti ir vaiko mylimiausi herojai.

4. Vietoje „Nesimušk“ pabandykite „Gali pykti, bet negali muštis. Mes šeimoje/klasėje draugaujame“. Taip paaiškiname vaikui, kad emocijos yra gerai, bet veiksmas, agresija – ne. Atskirdami emociją nuo veiksmo, mokome išreikšti emociją, bet nesmurtauti.

5. Vietoje „Su tavimi taip sunku“ pabandykite „Tau nelengva/sunku šiuo metu, bet tu nesi vienas. Mes galime susitarti“. Šia fraze nesmerkiame vaiko už emocijas, o palaikome. Išsakome, kad esame kartu ir galime rasti sprendimą kartu.

6. Vietoje „Eik greitai valytis dantų!“ pabandykite „Ar pirma prausiesi ar valysiesi dantis?“ arba „Ką pirma nori daryti: susitvarkyti žaislus ar valytis dantis?“ Vaikai dažnai pykdami nori kontroliuoti aplinką, kitus žmones. Jie tiesiog nori elgtis taip, kaip jie nori. Ne liepdami, bet siūlydami rinktis, vaikui suteikiame tam tikrą galią, kur jis gali rinktis. O kai pasirenka, bet kuriuo atveju pagiriame.

7. Vietoje „Suvalgyk viską arba eisi miegoti alkanas, nieko negausi daugiau“ pabandykite „Ką galime padaryti, kad šis maistas būtų skanus?“ Taip vaiką mokome spręsti problemas ir prisiimti atsakomybę už save.

8. Vietoje „Tavo kambaryje tikra betvarkė“ pabandykite „O gal susitvarkome, aš galiu padėti… Pradžiai išnešk puodelius“, „Prašau surink išmėtytus rūbus/žaislus.“ Neverta siekti sutvarkyti visą betvarkę iš karto, geriau draugiškai pasiekti, kad vaikas pradėtų tvarkytis. Kai pradedame darbą, natūraliai kyla noras jį užbaigti.

9. Vietoje „Mes jau išvykstame!“ keiskite „Ką dar turi atlikti, kad būtum pasiruošęs išvykti?“ Taip informuojame apie būsimus pokyčius ir suteikiame galimybę savarankiškai susiruošti.

10. Vietoje „Baik verkšlenti!/Baik zysti!“ pabandykite „Prašau, pabandyk pasakyti normaliu balsu.“ Kartais vaikai patys nesupranta, kokiu balsu ir intonacija kalba. Prašydami pasakyti kitaip – ramiu balsu, mokote, kad labai svarbu balso intonacija, kai kalbame.

11. Vietoje „Baik skųstis!/Baik dejuoti!“ pabandykite „Aš girdžiu tave. Ką gali daryti, kad išspręstum problemą? Ar gali sugalvoti pats sprendimą?“ Taip atsakomybę perleidžiame vaikui. Kitą kartą kai vaikas vėl skųsis apie mokyklą/pietus/draugus, paprašykite jo minčių lietaus sprendimų. Svarbu mokytis ieškoti problemos sprendimų.

12. Vietoje „Kiek kartų tą patį turiu tau kartoti?!“ Pabandykite „Matau, kad manęs neišgirsti. Pabandom-aš pasakau, o tu tyliai pakartoji“. Kai vaikas pakartoja, jis geriau prisimena, ką sakėte. Tai veiks, jei tai vaikui bus pateikta žaismingai, linksmai.

13. Vietoje „Baik pykti!“ pabandykite „Ar pavargai? Padarykime pertraukėlę ir prie veiklos grįšime už 17 minučių“. Skamba keistai, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad produktyvumo formulė yra tokia: 52 minutes dirbi ir 17 minučių ilsiesi. Pailsėję grįžtame prie veiklos produktyvesni ir galime ramiai dirbti. Tą praktikuoti galima tiek ruošiant namų darbus, tiek sportuojant, tiek grojant muzikos instrumentu.

14.  Vietoje gilaus atodūsio ir smerkiančio žvilgsnio, pabandykite prisiminti vaiko gerąsias savybes ir nusišypsokite. Kuo tikime, tą ir auginame. Jei tikime vaiku, jis ir auga pasitikėdamas savimi.

15. Vietoje „Marš į savo kambarį!“ pabandykite „Aš būsiu čia, šalia tavęs, kol būsi pasiruošęs mane apkabinti“. Izoliuodami vaiką siunčiame jam žinutę, kad jis yra blogas. Svarbu duoti vaikui erdvės nurimti ir patikinti, kad visada būsime šalia.

16. Vietoje „Tu darai man GĖDĄ!“ pabandykite „Eime, kur ramiau, kad galėtume dviese tai išspręsti.“ Atsiminkite vaiko emocijos ir elgesys yra ne jūsų gėda. Pasišalindami abu iš situacijos, elgiatės kaip viena komanda, o ne tik kaltinate vaiką.

17. Vietoje „Tu beviltiškas!“ pabandykite „Matau tau sunku, pabandom išsiaiškinti tai kartu.“ Naudingiau atskirti blogą vaiko elgesį nuo vaiko, visada yra tik problema, kurią galima kartu išspręsti.

18. Vietoje „Baik rėkti!“ pabandykite „Pabandom kartu pūsti gimtadienio žvakutes. Ar prisijungsi?“/„Kvėpuokime giliai giliai…“ Gilus kvėpavimas padeda kūnui nurimti. Žaismingai kvėpuodami kartu imame bendradarbiauti, tada lengviau ir susikalbėti.

19. Vietoje „Sunervinai mane, nenoriu su tavim kalbėtis.“ pabandykite „Aš supykau, kai nusiraminsiu, grįšiu ir galėsime tęsti pokalbį.“ Vaikas matydamas, kaip mes nusiraminame, pats mokysis nurimti ir prisiimti atsakomybę už savo emocijas.

20. Vietoj „Nesimušk!“ pabandykite „Aš tave myliu, mes draugaujame, o nesimušame. Ar nori man paaiškinti, kas nutiko?“ Vaikui nuolat svarbu priminti, kad mes jį mylime, nesvarbu, kad pykstamės. Vaikas gali pykti, bet ne elgtis agresyviai.

21. Vietoje „Aš nekeisiu bausmės, pasakiau ir baigta“ pabandykite „Atsiprašau, kad tau nepatinka mano sprendimas, ką kitą kartą siūlai daryti, jei toks tavo elgesys vėl pasikartos?“ Taip perkeliame dėmesį nuo įvykio, o kalbame apie pasekmes.

22. Vietoje „Baik!“, „Kiek galima!“ pabandykite „Aš čia su tavimi. Aš tave myliu. Tu esi saugus. Aš tik noriu padėti tau nurimti“. (Tada sėdėkite ramiai su  vaiku ir palaukite kol stiprios emocijos praeis.) Kai vaikus kamuoja pyktis ar panika, pas juos kūne kyla streso reakcija, dėl kurios vaikai jaučiasi nesaugūs. Būdami šalia vaiko padedame jam nusiraminti, ir tai įvyksta daug greičiau, kai esame šalia.


Parengta vadovaujantis medžiaga pagal R. Jain (2018).

Mokyklos psichologė              

Bookmark the permalink.