Mokyklos erdvės

SVAJONIŲ SODAS (skaityti daugiau)

svajoni%C5%B3 sodas

 

Kurti svajonių sodą  panoro patys vaikai ir savo idėjas išsakė mokinių tarybos susirinkimo metu. Idėjas grynino diskusijose, kol gimė planas, kaip tai padarysime ir kam mums to reikia. Kadangi idėja kilo iš pačių vaikų, tai jie su entuziazmu ėmėsi sodinti sodą: kiekviena klasė ir ikimokyklinio ugdymo grupės auklėtiniai, mokytojai, ūkinės grupės darbuotojai   sodino po savo medelį, kurį po to stengėsi prižiūrėti, palaistyti. Buvo gražu stebėti, kaip vyresniųjų klasių mokiniai padeda mažiesiems iškasti duobes, atnešti vandens. Vaikai domėjosi savo augalu, aprašus patalpinome mokyklos-daugiafunkcio centro internetinėje svetainėje, o mokinių pagamintus užrašus su trumpa informacija apie augalą pastatėme prie kiekvieno medelio.

Sodas plėsis, nes šį rudenį ten savo medelį pasodins pirmokai, kurie jį globodami ugdysis atsakomybę, meilę ir rūpestį. Paūgėjus medeliams ir vaikams, jie ugdysis gebėjimą dauginti augalus įvairiais būdais, mokysis technologijos pamokų metu apdoroti gautą derlių: konservuoti, gaminti patiekalus, džiovinti. Formuosis vaikų sveikos gyvensenos įgūdžiai.

LAUKO KLASĖ

Lauko klas%C4%97

Kai už lango puikus oras, vaikams itin sunku sėdėti  uždaroje erdvėje, tad gimė idėja ugdymo procesą perkelti į mokyklos-daugiafunkcio centro teritoriją sukuriant naują erdvę, kurią ir pavadinome Lauko klase. Prie jos įrengimo aktyviai prisidėjo  tėvų klubas ir mokinių taryba – teikė idėjas, kaip sukurti  aplinką, kurioje būtų jauku, kuri didintų mokymosi motyvaciją. Idėjas įgyvendinome visi kartu: vieni atsinešė augalų daigų ir sėklų, kiti atrideno akmenų, formavo Močiutės ir Šiuolaikišką darželius.

Dabar lauko klasėje vyksta ne tik pamokos, bet ir neformaliojo švietimo užsiėmimai.  Planuojame lauko klasę ateinančiais mokslo metais išnaudoti ir kameriniams renginiams.  Vasaros metu lauko klase mielai pasinaudoja kaimo bendruomenės žmonės, kuriems taip pat mieliau yra dalykiškai bendrauti jaukioje aplinkoje gryname ore.

NATŪRALI PIEVA

nat%C5%ABrali pieva

Šiame sukultūrintame pasaulyje vaikai atitolę nuo gamtos, įpratę, jog būtų jais rūpinamasi, tačiau patys tokių įgūdžių neturi, nes ir gyvenant kaime jau nepopuliaru auginti daržoves ar gyvūnus, tad gimė idėja  turėti mokyklos-daugiafunkcio centro teritorijoje natūralios pievos plotelį su gyvūnu.

Šią edukacinę erdvę kūrė mokyklos-daugiafunkcio centro ir Gižų kaimo bendruomenės žmonės ir patys vaikai: prisirinkę vytelių, iš jų nupynė tvorą, kuria ir buvo aptverta Natūrali pieva, sukalė triušiui namelį, o patį triušiuką su jo visa istorija padovanojo vaikams kaimo bendruomenė. Vaikai mokėsi, domėjosi, ko reikia, kad jų triušiukas augtų sveikas, patys susidarė grafiką, kaip  ir kas jį prižiūrės, išrinko vardą. Net ir vasaros atostogų metu mūsų Spurga jaučiasi mylima ir auga kaip ant mielių.

Šioje erdvėje vaikai mokosi pažinti supančią gamtą, tyrinėti  ir atrasti, ugdosi bendrąsias ir dalykines kompetencijas,  vertybines nuostatas.

PAUKŠČIŲ ALĖJA

Pasak J. V. Gėtės, „Gamta – vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis yra prasmingas.“ Todėl įvertindami žmogaus ryšį su gamta, turėtume stengtis, kad jis dar ilgai nenutrūktų.

Mūsų mokykla nėra vien tik darbo vieta. Ji yra labai gražioje gamtinėje aplinkoje. Čia rūpinamasi mokinių emocine būsena, jų saugumu, mokymo ir mokymosi proceso sėkme, geru mikroklimatu. Pasitelkiant mokyklos ir kaimo bendruomenes, nuolat atnaujinamos, kuriamos įvairiausios mokymosi aplinkos mokyklos viduje ir jos aplinkoje – gražioje gamtoje.

Viena tokių aplinkų, kurioje visi gali būti tyrėjai ir kūrėjai, jaustis saugūs, sveiki ir pilnaverčiai žmonės yra mūsų „Paukščių alėja“.

Idėjos „Paukščių alėjai“ sukurti nereikėjo ieškoti. Ji visą laiką buvo šalia – mokyklos teritorijoje – lygiagrečiai mokyklai įsikomponavusi lapuočių medžių juosta. Čia tankių šakų pynėse nutupia pavasarį parskrendantys paukščiai, čirškauja savo melodijas, suka lizdus ir peri vaikus, o išskrenda. Be sparnuotųjų plunksnuočių joje  vyksta dar ir kitų gyvių (vabzdžių, graužikų ir kt.) gyvenimas, čia dar – ir sunkiai įsivaizduojamas mikropasaulis…

Pavasarį „Paukščių alėjoje“ mokiniai su naujais inkilais pasitinka sugrįžtančius paukščius, meninėse akcijose piešia ir tapo jų portretus, „tupdo“ tarp medžių, kuria žemės meno projektus, fotografuoja, mokosi kurti dokumentinius filmus. Jie kūrybiškai veikia per integruotas pamokas, kaip antai: „Ritmas gamtoje, muzikoje, dailėje“, „Formos gamtoje, matematikoje ir dailėje“, „Laumės ir Raganos“, „Žiedų ir spalvų banga“; atlieka įvairiausius tyrimus („Kerpės augančios mokyklos teritorijoje”), trumpalaikius ir ilgalaikius mikro-makro pasaulio stebėjimus, „spalvotais“ poetiškais žodžiais tapo ir dar daug kartų tapys gamtos gyvenimo pulsavimą, žmogų užplūstančias jausmų bangas, žmogaus ir gamtos vienybę.

POJŪČIŲ TAKAS

Akimis matome žolę, medžius, įvairius daiktus, žmones. Ausimis girdime gatvės triukšmą, medžių šnaresį, mokytojo žodžius. Oda jaučiame saulės šilumą ar šaltą vėjo dvelksmą. Nosimi užuodžiame gėlės, oro kvapus, liežuviu  pajuntame, saldus ar rūgštus paragautas vaisius. Tačiau ar susimąstome, kaip šie pojūčiai mus pačius veikia?

Kurdami „Pojūčių taką“ galvojome apie tai, kad visi mes esame gamtos dalis ir stengiamės gamtos duotą energiją suprasti, išgirsti, pasigrožėti, paliesti. Taką kūrė 5-10 klasių mokiniai kartu su mokytojais, tėvų klubu ir kaimo bendruomene. Kiekviena klasė paruošė savąją tako dalį ir išklojo akmenukais, kankorėžiais, kaštonais, smėliu ar mulčiumi. Sukūrėme ir edukacinę programėlę, kurią pirmiausia išbandysime su savo mokiniais, o vėliau kviesimės ir kitų mokyklų mokinius. Tuo labiau, kad norinčių apsilankyti jau yra. Tobulinsime ir patį  taką – atsiras užduočių stotelės, kuriose vaikai išbandys įvairius pojūčius.

FIGŪRŲ IR VAISTAŽOLIŲ DARŽAS

Dar visai neseniai matydavome, kaip mamos rauna iš savo daržo morką ar buroką ir gamina pietus. Šiuo metu morka, burokas ar kopūstas yra perkami parduotuvėse. Vaikams sunku suprasti, kaip šios mūsų organizmui naudingos daržovės atsiranda ant stalo. Todėl buvo nuspręsta, jog 1 – 4 klasių mokiniai turės savo daržą. Kiekviena klasė pasirinko daržo formą – geometrinę figūrą (kvadratas, trikampis ar rombas), kurioje sėja, sodina ir prižiūri daržoves. 5 – 10 klasių mokiniai susiformavo savo vaistažolių daržą, kuriame auginami sveikatai stiprinti svarbūs augalai.

Šias edukacines erdves kūrė mokytojai ir vaikai, o jiems su mielu noru talkino tėveliai.  Tiek kuriant erdves, tiek stebint augalus ar imant derlių, ugdosi vaikams vertybinės nuostatos – darbas ir atsakomybė, ugdomos bendrosios ir dalykinės kompetencijos, formuojami sveikos gyvensenos įgūdžiai, o ir arbatos nereikia bėgti pirkti į parduotuvę, ji čia pat – darže: daug skanesnė ir pinigėliai sutaupyti…

VAIKYSTĖS PASAKA

„Vaikystės pasakos“ vartus atvėrus, įžengiama į netradicinę, jaukią, atrasti bei pažinti skatinančią erdvę. Čia mokiniai ugdosi pamokų ir pertraukų metu.

 Labiausiai mūsų mažiausius vaikus džiugina ryškiaspalvė kirmėlytė. Jie kartu su tėveliais ir vyresniais mokiniais gamino, dažė, piešė, o dabar padedami mokytojos ar grupės auklėtojos mokosi pažinti spalvas, skaičiuoti, atlieka įvairius šokinėjimo bei laipiojimo pratimus.

Pajudėti mažuosius kviečia ir centro darbuotojų pagaminta laipynė-sūpynės bei mokinių su tėvais įsirengta šokinėjimo klasė.

Įvairių geometrinių figūrų daržas – dar vienas būdas gilinti matematikos bei pasaulio pažinimo žinias praktiškai. Pavasarį mažieji mokiniai ir darželinukai čia sodina įvairias daržoves, jas prižiūri, stebi, o rudenį  renka derlių ir ragauja.

Mokiniai patys kuria ir puoselėja: įsirengė garsų voratinklį, kuris padeda išgauti garsus ir į juos įsiklausyti, menų dienos metu priešmokyklinės grupės vaikai susikūrė pasakos veikėją Žaltį ir jį apgyvendino pievelėje.

„Vaikystės pasakoje“ vyksta prasmingas, integruotas ugdymas ir  mokymasis, stiprinamas bendravimo ir bendradarbiavimo ryšys tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo amžiaus vaikų.