Pasak J. V. Gėtės, „Gamta – vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis yra prasmingas.“ Todėl įvertindami žmogaus ryšį su gamta, turėtume stengtis, kad jis dar ilgai nenutrūktų.
Mūsų mokykla nėra vien tik darbo vieta. Ji yra labai gražioje gamtinėje aplinkoje. Čia rūpinamasi mokinių emocine būsena, jų saugumu, mokymo ir mokymosi proceso sėkme, geru mikroklimatu. Pasitelkiant mokyklos ir kaimo bendruomenes, nuolat atnaujinamos, kuriamos įvairiausios mokymosi aplinkos mokyklos viduje ir jos aplinkoje – gražioje gamtoje.
Viena tokių aplinkų, kurioje visi gali būti tyrėjai ir kūrėjai, jaustis saugūs, sveiki ir pilnaverčiai žmonės yra mūsų „Paukščių alėja“.
Idėjos „Paukščių alėjai“ sukurti nereikėjo ieškoti. Ji visą laiką buvo šalia – mokyklos teritorijoje – lygiagrečiai mokyklai įsikomponavusi lapuočių medžių juosta. Čia tankių šakų pynėse nutupia pavasarį parskrendantys paukščiai, čirškauja savo melodijas, suka lizdus ir peri vaikus, o išskrenda. Be sparnuotųjų plunksnuočių joje vyksta dar ir kitų gyvių (vabzdžių, graužikų ir kt.) gyvenimas, čia dar – ir sunkiai įsivaizduojamas mikropasaulis…
Pavasarį „Paukščių alėjoje“ mokiniai su naujais inkilais pasitinka sugrįžtančius paukščius, meninėse akcijose piešia ir tapo jų portretus, „tupdo“ tarp medžių, kuria žemės meno projektus, fotografuoja, mokosi kurti dokumentinius filmus. Jie kūrybiškai veikia per integruotas pamokas, kaip antai: „Ritmas gamtoje, muzikoje, dailėje“, „Formos gamtoje, matematikoje ir dailėje“, „Laumės ir Raganos“, „Žiedų ir spalvų banga“; atlieka įvairiausius tyrimus („Kerpės augančios mokyklos teritorijoje”), trumpalaikius ir ilgalaikius mikro-makro pasaulio stebėjimus, „spalvotais“ poetiškais žodžiais tapo ir dar daug kartų tapys gamtos gyvenimo pulsavimą, žmogų užplūstančias jausmų bangas, žmogaus ir gamtos vienybę.
