Veiklos sritys

Ikimokyklinio ugdymo tikslas – atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti sąlygas, padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūrinius, etninius, socialinius, pažintinius poreikiu.

 

Uždaviniai šiam tikslui pasiekti:

  • Ugdyti sakytinę vaiko kalbą kaip saviraiškos, bendravimo priemonę, ypatingą dėmesį skirti vaikų taisyklingos tarties formavimuisi, turtinti aktyvųjį žodyną
  •  Žadinti vaiko poreikį pažinti supantį pasaulį, veikiant natūralioje gamtinėje, sociokultūrinėje aplinkoje, padėti vaikui pajusti savo galimybes ir vertę, sudarant sąlygas tirti, eksperimentuoti, improvizuoti, kurti
  • Stiprinti vaiko fizinę ir psichinę sveikatą, tenkinant jo poreikius: judėjimo, saugumo, bendravimo ir bendradarbiavimo
  • Siekti sėkmingos vaiko socializacijos, ugdyti jo empatiškumą kaip sėkmingo bendravimo pamatą: formuoti teigiamą savivertę, padėti suprasti ir priimti savo ir kitų jausmus, valdyti emocijas ir elgesį, skirti dėmesį neverbalinei komunikacijai, bendravimo taisyklių aiškinimui.

Priešmokyklinio ugdymo tikslas – laiduojant vaiko asmenybės skleidimąsi ugdyti aktyvų, savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią pažinimo motyvaciją turintį vaiką, sudaryti prielaidas tolesniam sėkmingam ugdymuisi mokykloje.

 

Uždaviniai šiam tikslui pasiekti:

  • garantuoti vaikui saugius, turiningus, džiugius ir kūrybiškus priešmokyklinius metus; gerbti ir palaikyti vaiko žaidimą, sudaryti sąlygas jo plėtotei;
  • skatinti veikti, bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais kartu plėtojant jo emocinę, socialinę, kultūrinę patirtį;
  • sergėti ir stiprinti vaiko psichinę ir fizinę sveikatą, garantuoti jo saugumą, padėti adaptuotis naujoje ugdymosi aplinkoje, tenkinti aktyvumo ir judėjimo poreikį;
  • plėsti vaiko supratimą apie aplinkinį pasaulį sudarant galimybes patirti pažinimo džiaugsmą, plėtoti intelektualinius gebėjimus, atrasti ir perimti įvairius pasaulio pažinimo būdus;
  • ugdyti sakytinę vaiko kalbą kaip saviraiškos, bendravimo, pažinimo priemonę, sudaryti prielaidas ugdytis rašytinę kalbą, žadinti ir puoselėti vaiko poreikį knygai;
  • ugdyti vaiko kūrybiškumą, žadinti jautrumą aplinkos estetikai ir meno reiškiniams, pagarbą tradiciniam menui, skatinti atskleisti save meno priemonėmis ir kitais būdais.

Pradinio ugdymo tikslas – išugdyti sveiką, aktyvų, kūrybingą, elementaraus raštingumo ir socialinių, informacinių, pažintinių veiklos gebėjimų bei bendražmogiškųjų vertybių pamatus įgijusį vaiką

 

Uždaviniai tikslui pasiekti:

  • pradiniame ugdyme suformuoti mokiniams visuminį pasaulio vaizdą
  • ugdyti esminių kompetencijų pagrindus
  • susieti mokymąsi su mokiniams aktualiais gyvenimo klausimais, artimiausia aplinka.


Pagrindiniame ugdyme siekiama sudaryti galimybes kiekvienam asmeniui įgyti esminių mokymuisi visą gyvenimą būtinų kompetencijų ir siekti pagal savo išgales geresnių mokymosi rezultatų;

 

Uždaviniai šiam tikslui pasiekti:

  • Pagrindinio ugdymo pakopos antrajame ugdymo turinio koncentre (9-10 klasėse) mokiniams sudaromos galimybės pasirinkti dalykus iš visų bendrųjų programų ugdymo sričių, išbandyti savo galimybes įvairiose mokymosi ir veiklos srityse, susipažinti su realiomis darbo vietomis;
  • Kuriama mokymą(si) ir bendradarbiavimą skatinanti aplinka;
  • Ypatingas dėmesys skiriamas mokinių vertybinių nuostatų ir pozityvaus elgesio formavimui, žinių ir gebėjimų praktiniam pritaikymui.

Specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti dalykų Bendrąją programą mokytojas pritaiko atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos vaiko gerovės komisijos, Vilkaviškio ŠPT rekomendacijas

Mokyklos vaiko gerovės komisija bendradarbiaudama su Vilkaviškio ŠPT numato pagalbos teikimo būdus ir metodus, svarsto, kokia pagalba reikalinga konkrečiam spec. poreikių turinčiam mokiniui, ją, pagal galimybes, teikia, planuoja mokymosi krūvį.


Profesinio informavimo taškas veikia informaciniame centre.

PIT komanda

 

Iš Ugdymo karjerai organizavimo gairių:

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai:

  • domisi savimi, moko(si) įvardinti savo išskirtinumą, unikalumą;
  • susipažįsta su artimiausių žmonių profesijomis.

1 – 2 klasių mokiniai:

  • susipažįsta su artimiausios aplinkos profesijų pasauliu;
  • ugdosi gebėjimą įvardinti savo fizinius ir dvasinius ypatumus, skatinami juos tobulinti.

3 – 4 klasių mokiniai:

  • susipažįsta su amatų ir profesijų įvairove;
  • skatinami giliau pažinti save;
  • įvardina savo svajones ir būdus joms įgyvendinti.

5 – 6 klasių mokiniai:

  • giliau pažindami save, įvardina pasikeitimus;
  • mokosi tikėti savimi, siekti savo tikslo, priimti sprendimus.

7 – 8 klasių mokiniai:

  • gilinasi į savo asmenybę;
  • renkasi sau patinkančias ir tinkančias profesijas, kaupia informaciją apie jas.

9 – 10 klasių mokiniai:

  • įvardina savo stipriąsias ir silpnąsias savybes;
  • naudodami teorines ir praktines žinias, kuria individualius profesijos pasirinkimo planus.

Mokiniai aktyviai ir kūrybiškai leidžia laisvalaikį būreliuose, studijose.